Pask 공개
[search 0]

Download the App!

show episodes
 
Loading …
show series
 
Løsningen er alltid der du minst forventer den.MANUS: Knut Nærum REGI: Kim HaugenLYDDESIGN: Rikard Strømsodd KOMPONISTER: Jane Kelly og Sindre Hotvedt DRAMATURG: Mathias CalmeyerPRODUSENT: Øystein Kjennerud Skuespillere:KJELL NILSEN: Torgny AanderaaOBERON QVIST: Trond HøvikKATARINA LUNDE: Anne Ryg GALINA SEMITJOVA: Charlotte Frogner ELISABETH FLOCK…
 
Som svarte likkister glir de lydløst forbi i horisonten.MANUS: Knut Nærum REGI: Kim HaugenLYDDESIGN: Rikard Strømsodd KOMPONISTER: Jane Kelly og Sindre Hotvedt DRAMATURG: Mathias CalmeyerPRODUSENT: Øystein Kjennerud Skuespillere:KJELL NILSEN Torgny AanderaaOBERON QVIST Trond HøvikKATARINA LUNDE Anne Ryg LAYLA KHATRI Iselin Shumba GALINA SEMITJOVA C…
 
Et rovdyr går nødvendigvis ikke på fire ben.MANUS: Knut NærumREGI: Kim Haugen DRAMATURG: Mathias CalmeyerKOMPONISTER: Jane Kelly og Sindre Hotvedt PRODUSENT: Øystein Kjennerud LYDDESIGN: Rikard Strømsodd Skuespillere: KJELL NILSEN: Torgny AanderaaOBERON QVIST: Trond HøvikKATARINA LUNDE: Anne Ryg LAYLA KHATRI: Iselin Shumba OSKAR PETTERSEN: Terje Ra…
 
En forsker avsløres som spion og blir drept i et mistenkelig uhell. Privatetterforsker Oberon Qvist kobles på saken og følger sporene videre til et forskningsskip i Arktis. Droner overvåker den endeløse isen for rovdyr, så begynner mannskapet å forsvinne, en etter en. MANUS: Knut Nærum REGI: Kim Haugen DRAMATURG: Mathias CalmeyerKOMPONISTER: Jane K…
 
Šįkart paskaita bus apie liaudiškąjį pamaldumą. Klausysimės istorikės Modestos Pakalnytės paskaitos „Lietuvos parapijų špitolės ir špitolininkai katalikiškosios Apšvietos epochoje“. Špitolė – lenkiškas žodis, reiškiantis prieglaudą seneliams, elgetoms, neįgaliesiems, įsipareigojantiems pagal galimybes patarnauti bažnyčioje. Lietuvoje špitolės pradė…
 
Diskusija „Visuomenė tyli, o knygos kalba“. Moderatorė Birutė Rutkauskaitė. Laidoje aptariama, kodėl psichinės ligos taip stigmatizuojamos. Ar paveiki psichologinė pagalba ir kaip pastebėti, kad žmogus nori išeiti iš šio pasaulio ir kt. Įrašyta Nacionalinėje dailės galerijoje rugsėjo 21 d.저자 LRT
 
Istorikės Vidos Girininkienės paskaita labiau primins neakivaizdinę ekskursiją po senąsias Vilniaus kapines. Daugiausia dėmesio bus skiriama Rasų, Šv. Petro ir Povilo (dar vadintų „Saulės“) ir Antakalnio kapinėms. Vida Girininkienė – viena pirmųjų Lietuvoje susidomėjusi kapinių kaip kultūros paveldo dalies tyrinėjimais paskaitoje pateikia istorinių…
 
Pasirodo, senovėje miestiečiai dažnai neišvengdavo prievolės suteikti gyvenamąsias patalpas valdovo dvariškiams ar valstybės pareigūnams. Apie tai menotyrininko dr. Mindaugo Paknio paskaita „Vilniaus miestiečių prievolė priimti svečius XVI-XVII amžiuje“. Vilniuje rinkdavosi įvairios komisijos, vykdavo Vyriausiojo Tribunolo sesijos, buvo priimami au…
 
Fribūro universitetas (1889–2019) – dvasios ir žinių, tautų ir kultūrų sandūroje. Girdėsite du pranešimus, įrašytus Bažnytinio paveldo muziejuje. Pirmąjį skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkas dr. Vykintas Vaitkevičius. Antrasis paranešėjas – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir p…
 
Nuo Yuvalio Noah Harario ir jo „Homo sapiens“ pasirodymo 2011 metais galime drąsiai skaičiuoti negrožinės literatūros augimą, o pastaraisiais metais ir akivaizdų jos suklestėjimą bei masinį skaitomumą. Kas lėmė ir lemia, kad tokios knygos yra paklausios ir skaitomos būtent dabar? Apskritai, kodėl vis daugiau žmonių skaito faktinę literatūrą, išmoni…
 
2019-uosius Seimas yra paskelbęs Jono Žemaičio-Vytauto metais. Pratizaninis karas prieš sovietų okupaciją išryškino daugelį pasiaukojusių laisvės kovotojų. Generolas Jonas Žemaitis-Vytautas tarp jų užima ypatingą vietą. Jis net vadinamas ketvirtuoju Lietuvos Respublikos prezidentu. Paskaitą apie jį skaito Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijo…
 
Prieš 110 metų Sankt Peterburge Sergejaus Makovskio salone eksponuota Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vasilijaus Kandinskio ir Marianos Veriovkinos kūrinių, kurie sulaukė neigiamos kritikų reakcijos, bet plačiai išgarsino jų kūrėjus. Klausysimės menotyrininkės dr. Laimos Laučkaitės paskaitos „Čiurlionis, Kandinskis ir Veriovkiną – ar jie buvo pa…
 
Nepriklausomos Lietuvos kultūros istorijos kardiogramoje užfiksuotas ne vienas atvejis, kuomet menininko tekstas, spektaklis ar perfomansas supurtė visuomenę ir iššaukė prieštaringas reakcijas. Šiuokart epicentre – Mariaus Ivaškevičiaus „Žali“. Ką su šiais skandalais susijusi audringa polemika gali mums pasakyti apie kūrėjų intencijas, susiklosčius…
 
Ar knyga miršta? Šiandien vis dažniau pastebima, kad spausdintų žodžių galia sumenko, o skaitymo vietą užima naujos komunikacijos ir medijavimo formos. Kita vertus, šiuolaikinėje kultūroje netrūksta atvejų, kai žmonės radikaliai pakeitė savo gyvenimą paveikti knygų. Kai kada tikslingai parinkti literatūros kūriniai gali įgauti net gydomąjį poveikį.…
 
2019-uosius Seimas paskelbė Vietovardžių metais. Klausysimės Lietuvių kalbos instituto mokslininko dr. Laimučio Bilkio paskaitos „Vietovardžių metų prasmė“. Sužinosime, kad iš juridinės vartosenos jau išbraukta tūkstančiai vietovardžių ir toliau stebima jų nykimo tendencija. Turbūt girdėjote, kad LRT portalas gražiausiu vietovardžiu išrinko žodį Pe…
 
„Jie: sovietų Lietuvos elito kolektyvinio portreto štrichai“ – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininko dr. Mariaus Ėmužio paskaita. Sovietinėse respublikose daugiausia valdžios turėjo kompartijos pirmasis sekretorius. Aptariamuoju laikotarpiu šias pareigas ėjo Antanas Sniečkus. Jo personalinis klanas iki 8-ojo dešimtmečio vidurio buvo…
 
Istorikės dr. Redos Griškaitės paskaita apie gėles XIX a. dvaruose, apie prašmatnųjį jurginą, kurio kelią į Lietuvą galima atsekti pasitelkus aistringiausių šios gėlės puoselėtojų Juozapo Strumilos ir Stanislovo Moravskio tekstus. Šiandien tokia Lietuvos soduose ir darželiuose įprasta gėlė jurginas turi įdomią ir net intriguojančią istoriją. Dar XV…
 
Klausysimės diskusijos „Kas užkeikė novelę?“, įrašytos Vilniaus knygų mugėje vasario 21 dieną. Kaip teigia dalyvės, novelė yra bene trumpiausias, tačiau įtikinamas geros literatūros pavyzdys. Iš trumpos novelės galime spręsti apie literatūros būklę. Jei novelė gerai struktūruota, trumpu pasakojimu pristato stiprią problemą, tokia novelė tarsi nesut…
 
Klausysimės diskusijos „Špenglerio idėjų pėdsakai civilizacijos istorijos tyrinėjimuose“. Pasitinkant Oswaldo Spenglerio knygos „Vakarų saulėlydis“ I tomo lietuviškąjį leidimą. Moderatorius Vytautas Rubavičius, dalyvauja Antanas Andrijauskas, Rasius Makselis ir Antanas Rybelis. Prisimenama veikalo publikavimo istorija, aiškinamasi, kokius iššūkius …
 
2019 metais pažymime Alfonso Nykos-Niliūno 100-ąsias gimimo metines, jis kaip tik ir buvo vienas iš žemininkų kartos. Klausysimės diskusijos „Žemininkai ir jų bendraamžiai: dvidešimtųjų karta lietuvių poezijoje“. Akivaizdu, kad žemininkai išlaikė istorijos išbandymą ir tebėra vienas iš mūsų literatūros kanono centrų. Tačiau pasiaiškinkime, kaip lai…
 
Gyvybingi archyvų šaltiniai vis dar pateikia naujų žinių apie lietuvių raštiją ir jos kūrėjus: Martyną Mažvydą, Baltramiejų Vilentą, Joną Bretkūną, Gotfrydą Ostermejerį ir kitus. Klausysimės Lietuvių kalbos instituto mokslininkės dr. Onos Aleknavičienės paskaitos „Lituanistinio XVI–XVIII amžiaus paveldo tyrimai: kūrinys – kūrėjas – visuomenė“. Pask…
 
Minint jėzuitų misijos Lietuvoje 450 metų sukaktį, Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincija ir Vilniaus universitetas kvietė į konferenciją „Jėzuitų ugdymas siekiantiems daugiau“, kuri vyko gegužės 15 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje. Konferencija prasidėjo įvadine diskusija „Ugdymas Lietuvos jėzuitų misijoje: istorinė patirtis“. Jos dalyviai …
 
Šįkart jūsų dėmesio prašo dr. Solveigos Daugirdaitės paskaita „Literatūros ryšiai su išeivija sovietmečiu". Tie, kas gyveno Sąjūdžio laikais, prisimena tokius įvykius kaip poeto Bernardo Brazdžionio pirmasis po emigracijos apsilankymas Lietuvoje 1989 m., Vytauto Kernagio dainą „Šaukiu aš tautą“ pagal šio poeto eiles, teatruose statomas Antano Škėmo…
 
„Pokario išeivija: ką sukūrėme, kam paliekame?“ Paskaitą parengė etnologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, gerai pažinojusi išeivijos gyvenimą. Paskaitoje daugiausia išgirsime apie vadinamąją antrąją išeivijos bangą. Tai buvo maždaug 20–30 metų žmonės: mokslininkai, mokytojai, kitaip tariant, inteligentija. Paskaitininkė primins, kas buvo tos dipukų s…
 
Juozo Tumo-Vaižganto metai. Vakarų literatūrologijoje laiškai vis dažniau pasirenkami tyrimo objektu. Tai aptars dr. Aistės Kučinskienės paskaitoje „Vaižgantas besiformuojančioje lietuvių kultūroje ir literatūroje: ką perskaitome jo laiškuose?“ Pasak dr. Aistės Kučinskienės, laiškų rašymo ekstensyvumu lietuvių literatūros istorijoje niekas neprilyg…
 
Viktoro Šebeštjeno knygos „Leninas. Intymus diktatoriaus portretas“ aptarimas. Vengrų kilmės rašytojas V. Šebeštjenas pateikia sudėtingos, negailestingos, šaltos ir drauge aistringos asmenybės paveikslą, suteikia naujų atspalvių suvokti 1917-ųjų revoliucijai – tam istoriniam momentui, po kurio pasaulis pasikeitė visiems laikams. Tai išsami biografi…
 
2019 metus Seimas paskelbė Laikinosios sostinės atminimo metais. Diskusija „Atsisveikinimas su Laikinąja sostine“ apie Kauno metamorfozes per pastarąjį šimtmetį. Pareigą Kaunas atliko: per neįtikėtinai trumpą laiką buvo sukurta moderni miesto kultūra. Kaip teigia diskusijos dalyviai, šiandien Kaunas išgyvena pokyčių ir optimizmo laiką. Diskusijoje …
 
Lietuvos medžių mistinės savybės. Pasak lektoriaus Šarūno Laužadžio, peizažas neįsivaizduojamas be medžių. Jie ramina, guodžia, jie – lyg gyvos būtybės mums teikia stiprybę. Pagal medžių augimo vietas netgi parenkami vietovardžiai. Lektorius aptars daugelio medžių savybes. Bus kalbama apie galiūnus ąžuolus, egles, šermukšnius, beržus, liepas, kadag…
 
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – žymiausias Lietuvos menininkas. Pasak menotyrininkės Rasos Žukienės, jis „į Europos kultūros istoriją įėjęs kaip naujų kelių muzikoje ieškojęs kompozitorius, kaip tapybą ir muziką sintezavęs dailininkas“. Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedros profesorė Rasa Žukienė paskaitoje „Čiurlionio asmenybė ir kū…
 
Gedimino kalno aikštelėje Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti 20 asmenų palaikai. Apie tai – Gyčio Grižo paskaita „Sukilėlių kapų tyrinėjimai Gedimino kalne 2017–2018 m.“ Pasak archyvinių šaltinių, 1863–1864 metais Lukiškių aikštėje Vilniuje mirties bausmė įvykdyta 21 sukilimo daly…
 
Šįkart vietoj paskaitos – diskusija apie Maxo Tegmarko knygą „Gyvybė 3.0. Žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“. Dirbtinis intelektas – šiuo metu pati svarbiausia ir įdomiausia mokslininkus ir visuomenę jaudinanti tema. Ypač tai svarbu jauniems žmonėms, kuriems neišvengiamai teks gyventi drauge su dirbtiniu intelektu. „Gyvybė 3.0“ duoda mums postūmį …
 
Aptarsime Lino Kojalos knygą „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie ateitį“. Tarptautinėje politikoje netrūksta iššūkių. Europą kamuoja migracijos krizė, Jungtinė Karalystė traukiasi iš Europos Sąjungos, Donaldo Trumpo ir tradicinių sąjungininkių santykiai įtempti, O kur dar artėjančio finansinio sunkmečio nuo…
 
Džiaugiamės pagaliau sulaukę šiltesnių orų, kurie vilioja į parkus, laukus, miškus, pievas. Bet... „Atsargiai! Erkės!“ – perspėja mus Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja entomologė biomedicinos mokslų daktarė Milda Žygutienė. Pasirodo, erkės – vieni seniausių parazitų pasaulyje, kuriuos dar Antikos laikais savo veikaluose paminėjo Homeras ir …
 
Šventųjų Velykų išvakarėse norime jus sudominti istorikės habil. dr. Aldonos Prašmantaitės paskaita „1862 metų plakato su perlaužtu kryžiumi istorijos pėdsakais“. Lektorė pasakoja, kad Šiaulių ir Raseinių apylinkėse 1862 metų pavasarį vienur kitur pasirodę spalvoti, ranka piešti plakatai su perlaužto kryžiaus piešiniu ir spausdintomis raidėmis išra…
 
Neseniai pasirodė nauja istoriko Tomo Balkelio knyga „Lemtingi metai. Lietuva 1914–1923 m. Karas revoliucija ir tautos gimimas“. Autorius supažindino su knygos parašymo aplinkybėmis, nusakė, kodėl jam svarbus tas laikotarpis. Klausytojai išgirs, kaip į Lietuvą keitėsi ją supančių valstybių požiūris, ar negalėjo jos ištikti Baltarusijos likimas, kok…
 
Mobilen til Mons Gram blir funnet. Kan Njål ha sendt tekstmeldingene selv? Liket til Mons er forsvunnet, og Njål dukker plutselig opp og virker mer underlig enn noen gang.Forfatter - Knut NærumDramaturg – Mathias Calmeyer Bearbeidet av – Arne Barca og Else Barratt-Due Komponist – Marius ChristiansenProdusent – Øystein Kjennerud Lyddesign – Arne Bar…
 
Et tegn i gulvteppe ser ut til å være den myrdedes forsøk på å si hvem som drepte onkel. Det ser ut som en bokstav. Er det en N for Njål, eller Z for Sara? Njål er fremdeles på seiltur, og tar ikke telefonen.Forfatter - Knut NærumDramaturg – Mathias Calmeyer Bearbeidet av – Arne Barca og Else Barratt-Due Komponist – Marius ChristiansenProdusent – Ø…
 
Loading …

빠른 참조 가이드

Google login Twitter login Classic login